Mieli kolegos,

pradedu šį laišką citata iš nuostabios Yuval Noah Harari knygos „Homo Deus. Brief History of Tomorrow“ („Žmogus Dievas. Trumpa rytojaus istorija“)
Trečiojo tūkstantmečio aušroje žmonija atsibunda mankštindama sąnarius ir trindama akis. Sąmonėje dar boluoja baisaus košmaro vaizdai. „Mačiau kažkokias spygliuotas vielas ir grybo formos debesį. Po galais, tai buvo tik blogas sapnas“. Nuėjusi į vonios kambarį, žmonija nusiprausia veidą, atidžiai apžiūri raukšles veidrodyje, po to prisipila puodelį kavos ir atsiverčia savo dienoraštį. „Nagi, pažiūrėkime, kas šiandieną mūsų darbotvarkėje?“ Tūkstančius metų atsakymas į šį klausimą buvo toks pats.Tos pačios trys problemos vargino dvidešimto amžiaus pradžios Kiniją, viduramžių Indiją ir senovės Egiptą. Badas, maras ir karas visada buvo sąrašo viršuje. Vis dėlto trečiajame tūkstantmetyje žmonija prabudo turėdama milžinišką potencialą. Galbūt nedaugelis pagalvoja apie tai, jog per paskutiniuosius du dešimtmečius žmonijai pavyko suvaldyti badą, marą ir karus. Be abejo, šios problemos nėra galutinai išspręstos, tačiau iš neišvengiamų ir nekontroliuojamų gamtos stichijų jos virto dideliais, tačiau valdomais iššūkiais.

Mums, kardiologams, negalią simbolizuojantis maras – širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL), per metus Europoje nusinešančios 4 milijonus gyvybių. Tenka pripažinti, jog šios ligos, deja, lieka XXI amžiaus maru ir mūsų šiuolaikinėje sparčiai besivystančioje visuomenėje.