Mieli kolegos,

šiemet mirė seniausias pasaulio žmogus – 117 metų italė Emma Morano. Moteris yra prasitarusi, jog jos ilgaamžiškumo priežastis – žali kiaušiniai, kuriuos ji kasdien valgė visą gyvenimą. Žemės ūkis be didelių pastangų galėtų aprūpinti mus tokiais kiekiais šio „nepaprasto“ produkto. Tačiau ši stebuklinga priemonė skamba taip pat abejotinai, kaip ir patarimai kasdien išgerti šaukštelį acto, suvalgyti vieną obuolį (an apple a day keeps the doctor away) arba gerti vaisių sultis, išspaustas 400 eurų kainuojančia išmaniąja sulčiaspaude... Mažai tikėtina, jog artimiausiu metu pasaulyje gyvens bent kiek ženklesnis skaičius tokių vaikščiojančių istorijos vadovėlių. Tačiau PSO skelbia, jog nuo 2000 metų pasaulio gyventojų gyvenimo trukmė pailgėjo penkeriais metais. Ir, be abejo, tai lėmė ne liaudies medicinos išmintis, o medicinos pažanga. Žinant, jog dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta 56 proc. Lietuvos žmonių, turime suvokti, jog mūsų, kardiologų, indėlis mažinant šį procesą yra tikrai svarus. Žmonijai tenka susitaikyti su širdies ir kraujagyslių ligų atnešamomis netektimis, tačiau mūsų misija – siekti, kad jų būtų kuo mažiau. Technologijų amžiuje kiekvieną nesuvaldytą riziką vis dažniau vertiname kaip nekompetenciją, tačiau ligų baigtys kartais ateina be įspėjimo. Kasdien susiduriant su nepakankamų investicijų į mediciną sukeliamais padariniais, nelengva prisiversti žiūrėti į priekį ir matyti, kas formuos kardiologijos ateitį būsimus dešimtmečius.